Liudas MAŽYLIS

World Cancer Day

Kovos su vėžiu tema yra tarp mano prioritetinių nuo pat darbo Europos Parlamente pradžios. Ir šią rezoliuciją laikau svarbiu ženklu, kad mums, kaip institucijai, kova su vėžiu yra svarbi. Tekstu išreiškiame solidarumą su visais pacientais, vėžį įveikusiais asmenimis, šeimomis, sveikatos priežiūros darbuotojais ir tyrėjais, kovojančiais su vėžiu visoje Europoje. Taip pat, raginame, kad kitame Europos Sąjungos biudžete būtų užtikrintas reikiamas finansavimas tam, kad būtų pasiekti kovos su vėžiu plane numatyti tikslai. Man asmeniškai labai svarbu, kad tarp Europos Sąjungos šalių būtų dalinamasi gerąja patirtimi, duomenų bazėmis ir resursais, kad kiekvienas susirgęs, nesvarbu kurioje ES šalyje, turėtų vienodą prieigą prie reikiamo gydymo ir kuo didesnę tikimybę pasveikti bei toliau gyventi pilnavertišką gyvenimą. To siekdamas tvirtai palaikiau ir šią rezoliuciją.

Situation in Northeast Syria, the violence against civilians and the need to maintain a sustainable ceasefire

Pritariau šiai rezoliucijai, nes ji aiškiai konstatuoja, kad Šiaurės Rytų Sirijos saugumo architektūra yra trapi, o bet koks paliaubų žlugimas sukurtų pavojingą saugumo vakuumą, kurį nedelsdamos išnaudotų „Da’esh“ liekanos, revanšistinės grupuotės ar Basharui Al Asadui lojalūs kariniai dariniai. „Daesh“ ir kitos džihadistų grupuotės jau kartą išnaudojo saugumo vakuumą, o dabar, paliauboms žlugus, jos vėl bandytų atgimti, grasindamos ne tik Sirijai, bet ir Europos saugumui. Remiu raginimą išlaikyti tvarų ugnies nutraukimą ir kurti patikimus sulaikymo mechanizmus, užtikrinant humanitarinių koridorių veikimą ir pagrindinių viešųjų paslaugų atkūrimą. Rezoliucija taip pat aiškiai smerkia išorės veikėjų, karinę intervenciją ir reikalauja, kad visi subjektai laikytųsi tarptautinės teisės. Tokį nuoseklų ir principingą požiūrį palaikiau balsuodamas už šią rezoliuciją.

Resolution on the brutal repression against protesters in Iran

Balsavau už šią rezoliuciją, nes Europos Parlamentas turi aiškiai ir nuosekliai reaguoti į brutalias represijas prieš taikius protestuotojus Irane ir sistemingus žmogaus teisių pažeidimus, kurie negali būti laikomi vien vidaus reikalu. Rezoliucijoje teisingai akcentuojama, kad Irano režimo veiksmai, įskaitant masinius savavališkus sulaikymus, mirties bausmių taikymą, neproporcingą jėgos naudojimą ir ryšio priemonių blokavimą, yra šiurkštūs tarptautinės teisės ir pagrindinių laisvių pažeidimai. Smurtu ir baime grindžiama reakcija į taikius protestus Irane atskleidžia gilias politines ir socialines įtampas. O tokia praktika tik dar labiau didina nestabilumą ir nepasitikėjimą tiek šalies viduje, tiek jos tarptautiniuose santykiuose. Turime vadinti daiktus tikraisiais vardais - Irano Revoliucinė gvardija yra teroristinė organizacija.

Resolution on the attempted takeover of Lithuania’s public broadcaster and the threat to democracy in Lithuania

Pritariau šiai rezoliucijai, kurioje aiškiai įvardinta, jog valdančiųjų veiksmai Lietuvoje kelia realią grėsmę žiniasklaidos nepriklausomumui ir demokratinei pusiausvyrai. Rezoliucijoje pabrėžiama, jog valdžios inicijuojami skuboti LRT valdymo ir priežiūros pokyčiai neatitinka gerojo valdymo praktikų ir gali būti suvokiami kaip politinis spaudimas visuomeniniam transliuotojui. Valdančioji dauguma, užuot stiprinusi pasitikėjimą institucijomis, renkasi politinius žaidimus ir jėgos demonstravimą, bandydama perbraižyti ribas tarp politikos ir žurnalistikos. Tai ypač pavojinga, nes nepriklausoma žiniasklaida yra vienas pagrindinių demokratijos saugiklių. Taip pat rezoliucijoje aiškiai įspėjama, kad politinis kišimasis į visuomeninio transliuotojo veiklą gali sukurti pavojingą precedentą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tokie veiksmai prieštarauja žiniasklaidos pliuralizmo ir teisinės valstybės principams, kuriuos Lietuva yra įsipareigojusi saugoti. Valdantieji, vietoje skaidraus dialogo su visuomene, renkasi jėgos politiką ir bandymą užčiaupti kritišką balsą. Tai nėra stiprios demokratijos požymis – tai silpnos valdžios reakcija į kritiką.

Implementation of the common foreign and security policy – annual report 2025

Nors dokumentas nėra orientuotas į vieną konkretų politikos elementą, jo vertė slypi būtent nuoseklioje bendroje kryptyje: aiškiai įvardijama, kad Europos Sąjunga turi likti principinga, patikima ir atspari veikėja, ginanti savo vertybes ir interesus, neatsisakydama tarptautinės teisės, demokratijos ir žmogaus teisių kaip savo išorės veiksmų pagrindo. Šiame kontekste Parlamentas prisiima atsakomybę ne tik reaguoti į krizes, bet ir formuoti ilgalaikę strateginę laikyseną tokiose srityse kaip parama Ukrainai, transatlantiniai ryšiai, ES kaimynystė, plėtra ir daugiašališkumo ateitis. Todėl balsavau už, nes tokia kryptis ypač svarbi šiandien, kai saugumo, geopolitikos ir vidaus atsparumo klausimai vis labiau persipina.

Implementation of the common security and defence policy – annual report 2025

Pritariau šiai rezoliucijai, nes joje aiškiai pripažįstama, kad Rusija yra pagrindinė ilgalaikė grėsmė Europos saugumui ir kad ES privalo rimtai bei nuosekliai jai rengtis. Dokumente akcentuojama, kad vien deklaracijų nepakanka – būtina nuosekliai stiprinti Europos gynybinius pajėgumus, gerinti valstybių narių bendradarbiavimą ir užtikrinti realų pajėgų pasirengimą krizėms bei galimai agresijai. Rezoliucijoje pabrėžiama didesnių investicijų į gynybą, bendrų įsigijimų ir karinių pajėgumų suderinamumo svarba, taip pat civilinės saugos, kritinės infrastruktūros apsaugos ir visuomenės atsparumo stiprinimas. Joje daug dėmesio skiriama kibernetiniam saugumui, atsakui į hibridines atakas, informacinio karo grėsmes ir energetinio saugumo didinimą. Taip pat pritariu rezoliucijos nuostatai, kad Europos atsakas į Rusijos grėsmę neatsiejamas nuo tolesnės ir ilgalaikės paramos Ukrainai – nuo karinės ir finansinės pagalbos iki narystės ES perspektyvos ir jos saugumo garantijų. Todėl pritardamas šiai rezoliucijai išreiškiu paramą stipresnei, vieningai ir atspariai Europos Sąjungai, kuri ne tik reaguoja į Rusijos grėsmę, bet ir iš anksto jai rimtai ruošiasi, gindama mūsų piliečius, demokratiją ir teisės viršenybę.

Resolution on the continuous Belarusian hybrid attacks against Lithuania

Pritariau šiai rezoliucijai dėl nuolatinių Baltarusijos hibridinių išpuolių prieš Lietuvą, nes joje aiškiai įvardijama, kad Baltarusija sąmoningai vykdo hibridinius veiksmus prieš Lietuvą ir kitas ES valstybes nares. Migrantų instrumentalizavimas, nuolatinės provokacijos pasienyje, oro balionų naudojimas žvalgybai ir įtampai kurstyti nėra pavieniai incidentai – tai koordinuota režimo strategija, nukreipta prieš Europos Sąjungos saugumą. Rezoliucijoje raginama Europos Sąjungą stiprinti išorės sienų apsaugą, didinti finansinę ir techninę paramą labiausiai paveiktoms valstybėms narėms, ypač Lietuvai, bei aktyviau įtraukti FRONTEX. Taip pat siūloma plėsti sankcijas Baltarusijos režimui ir jo struktūroms, tiesiogiai dalyvaujančioms hibridinėse atakose, bei užtikrinti, kad sankcijos nebūtų apeinamos. Be to, ES įsipareigoja stiprinti atsaką į dezinformaciją ir remti demokratines Baltarusijos jėgas. Rezoliucija aiškiai gina Lietuvos saugumą ir pabrėžia ES solidarumą.

Resolution on the EU position on the proposed plan and EU engagement towards a just and lasting peace for Ukraine

Europos Parlamentas teisėtai pabrėžia, kad jokia taika negali būti grindžiama nuolaidomis agresoriui, o tik tarptautine teise, Ukrainos teritoriniu vientisumu ir realiomis saugumo garantijomis, prilygstančiomis ES ir NATO įsipareigojimams. Rezoliucijoje teisingai akcentuojama, jog bet kokios derybos dėl karo pabaigos negali vykti nei be Ukrainos, nei be Europos, nes jų pasekmės nulems viso žemyno saugumą. Atsižvelgiant į Rusijos nuolatinį tarptautinės teisės nepaisymą, rezoliucija įvardija būtinybę užtikrinti atsakomybę už agresiją, karo nusikaltimus ir priverstinį vaikų grobimą, taip pat visapusišką žalos atlyginimą Ukrainai iš įšaldytų Rusijos rezervų. Raginama išlaikyti esamas (aš siūlyčiau jas griežtinti) sankcijas ir stiprinti atgrasymą tol, kol Rusija neatsisako savo agresyvių veiksmų ir hibridinių atakų prieš ES. Todėl balsavau už šią rezoliuciją, kuri aiškiai apibrėžia Europos atsakomybę už teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainai.

EU’s diplomatic strategy and geopolitical cooperation in the Arctic

Pritariau šiai rekomendacijai, nes joje ypač svariai įvertinamas spartėjantis geopolitinių konfliktų plitimas Arkties regione. Klimato kaita atveria naujus prekybos kelius, išteklius ir ekonomines galimybes, tačiau kartu regioną daro pažeidžiamesnį autoritarinių valstybių – pirmiausia Rusijos ir Kinijos – politiniam bei kariniam spaudimui. Rekomendacijoje pagrįstai pabrėžiama, kad Rusija Arktį vis labiau militarizuoja, plečia kariuomenės infrastruktūrą ir didina branduolinius pajėgumus, o tai kelia tiesioginę grėsmę visam Europos saugumui. Pritariu siūlymui stiprinti ES strateginį vaidmenį Arktyje, kuriant tvirtesnį bendradarbiavimą su arktinėmis demokratijomis – Norvegija, Islandija, Kanada – bei didinant ES investicijas į tvarią regiono plėtrą. Sutinku su siūlymais kurti nuoseklesnį ES stebėsenos mechanizmą, skirtą sekti Arkties militarizaciją – ypač Rusijos karinių pajėgumų augimą ir infrastruktūros plėtrą. Labai svarbu yra didinti ES investicijas į atsparias tiekimo grandines ir saugius Šiaurės jūrų kelius, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo autoritarinių valstybių.

Institutional consequences of the EU enlargement negotiations

Balsavau už, nes Europa privalo parodyti, kad plėtra nėra abstrakti ateities svajonė, o realus politinis pažadas tiems, kurie kasdien įrodo savo europinį pasirinkimą. Dokumente teisingai pabrėžiama, kad plėtra yra strateginis Europos geopolitinis prioritetas ir investicija į mūsų žemyno saugumą bei stabilumą. Tokios valstybės kaip Moldova, atsilaikiusios prieš išorės spaudimą ir dezinformaciją, jau seniai parodė brandą ir pasirengimą judėti pirmyn. Todėl plėtra turi būti grindžiama nuopelnais, reformomis ir pasitikėjimu, o ne argumentais, kad priėmus naujas nares sprendimų priėmimas taps lėtesnis ir dar labiau biurokratizuotas. Bendrija turi gebėti veikti ir kartu išlikti ištikima savo pažadui būti atvira tiems, kurie ją renkasi.

Resolution on the polarisation and increased repression in Serbia, one year after the Novi Sad tragedy

Novi Sado geležinkelio stoties tragedija atskleidė Serbijos valdžios cinizmą – vietoje objektyvaus tyrimo valdantieji bandė perkelti kaltę išoriniams „sabotažo“ naratyvams, remdamiesi prorusiška propaganda. Todėl pritariu šiai rezoliucijai, kurioje smerkiame augančią poliarizaciją ir autoritarines tendencijas Serbijoje. Pastarųjų metų įvykiai rodo, kad Rusijos propaganda ir dezinformacija reikšmingai prisideda prie visuomenės susiskaldymo, o prorusiška retorika naudojama siekiant pateisinti represijas prieš opoziciją, studentus ir nepriklausomą žiniasklaidą. Tokia įtaka ne tik stabdo demokratinių reformų eigą, bet ir tolina Serbiją nuo jos europinio kelio. Neramina ir plačiai paplitusi korupcija valstybės institucijose, neskaidrūs viešieji pirkimai ir nebaudžiamumas už piktnaudžiavimą valdžia. Rinkimų procesai Serbijoje taip pat kelia abejonių dėl skaidrumo – stebėtojai nuolat fiksuoja balsų pirkimo, rinkėjų spaudimo bei neteisėto išteklių naudojimo atvejus. Todėl Serbijos narystės perspektyva gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei šalis užtikrins teisinės valstybės, demokratijos ir žmogaus teisių principų laikymąsi bei derins savo užsienio politiką su ES. O iki tol privalome stiprinti dialogą su Serbijos pilietine visuomene bei padėti mažinti Rusijos neigiamą įtaką regione.

Resolution on the situation in Belarus, five years after the fraudulent presidential elections

Pritariau šiai rezoliucijai, kuria mes, Europos Parlamente, dar kartą aiškiai pasmerkėme Aliaksandro Lukašenkos režimo nusikaltimus prieš Baltarusijos žmones. Praėjus penkeriems metams po suklastotų rinkimų, šalis tebėra pavergta autoritarinio režimo, kuris naikina laisvą žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir brutaliai persekioja visus, kas drįsta išsakyti kitokią nuomonę. Nors ir keliolika politinių kalinių buvo paleisti, jų dešimteriopai daugiau dar yra įkalinti nežmoniškomis sąlygomis. Per pastaruosius penkerius metus Minsko režimas ne tik sugebėjo represuoti savo piliečius, bet ir aktyviai prisidėjo prie Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą, leisdamas savo teritorijoje dislokuoti Rusijos pajėgas ir neteisėtai pergabenti tūkstančius Ukrainos vaikų. Baltarusija taip pat vykdė hibridinę ataką prieš ES per instrumentalizuotą migraciją, keliant tiesioginę grėsmę regiono saugumui. Todėl pritariau rezoliucijos raginimui griežtinti sankcijas Lukašenkos režimui, stiprinti paramą Baltarusijos pilietinei visuomenei ir demokratinėms jėgoms, kol šalyje bus atkurta laisvė ir demokratija.

Motion of censure on the Commission

Šia nepasitikėjimo iniciatyva siekiama kurti chaosą ir darbų paralyžių. Žinoma, kad balsavau prieš. Absurdiška smerkti Komisiją dėl nesugebėjimo spręsti tiek klimato krizės, tiek socialinės krizės Europoje ir kaltinti, kad ji nesiėmė jokių prasmingų priemonių socialiniais klausimais. Tai netiesa. Bandymas atstatydinti Komisiją yra tik politinis žaidimas, o ne būdas spręsti rūpimus klausimus.

The future of agriculture and the post-2027 common agricultural policy

Balsavau už šį pranešimą, kuriame aptariamos bendrosios žemės ūkio politikos ateities gairės: nuo maisto saugos ir klimato tikslų iki sąžiningų konkurencijos sąlygų visiems Europos ūkininkams. Jame pateikiama aiški nuostata: žemdirbiai, nepriklausomai nuo regiono, laikosi tų pačių taisyklių pagal bendrą žemės ūkio politiką, įskaitant aplinkosaugos ir klimato reikalavimus. Šiandien akivaizdu, kad Rytų ir Vidurio Europos ūkininkai vis dar gauna tiesiogines išmokas, kurios yra daug mažesnės nei Vakarų Europoje. Skirtumai palaipsniui mažėja, tačiau net ir sudėjus tiesiogines išmokas su kaimo plėtra šių šalių ūkininkai tebėra pačioje lentelės apačioje, gerokai žemiau ES vidurkio. Lietuvos ūkininkams tai reiškia disproporciją ir nesąžiningą konkurenciją. Todėl palaikiau nuostatą dėl proporcingumo ir lygių sąlygų, nes tai tiesiogiai reiškia lygesnę paramą, didesnį konkurencingumą ir stabilesnę ateitį Lietuvos žemės ūkiui.

Resolution on strengthening Moldova’s resilience against Russian hybrid threats and malign interference

Balsavau už šią rezoliuciją, nes rugsėjo 28-ąją Moldova dar kartą stos prie istorinio pasirinkimo – patvirtinti savo europinę kryptį. Šalį atakuoja Kremliaus hibridinis karas: nuo kriptovaliutų kanalais finansuojamų protestų, balsų pirkimo šešėliniais milijonais iki žaidimų separatistų korta ir „balanso tarp Rytų ir Europos“ fikcijos, kuria dangstomos promaskvietiškos politinės jėgos. Moldovos pilietinė visuomenė privalo atsilaikyti, nes jos apsisprendimas lemia ne tik šalies demokratiją ir klestėjimą, bet ir regiono stabilumą bei visos Europos atsparumą. Todėl remiu aiškų ir neuždelsiamą Moldovos narystės Europos Sąjungoje proceso konkretizavimą.

2023 and 2024 Commission reports on Ukraine

Pritariau pranešimui dėl 2023 ir 2024 m. Komisijos ataskaitų apie Ukrainą, nes jame aiškiai įtvirtinama Europos Parlamento parama Ukrainos suverenitetui, teritoriniam vientisumui ir teisėtai gynybai nuo Rusijos agresijos. Manau, kad Ukraina, nepaisydama karo, padarė reikšmingą pažangą reformuojant institucijas, kovojant su korupcija ir artėjant prie ES teisės aktų įgyvendinimo. Savo pasisakymo per debatus metu akcentavau, kad dabar agresoriaus žiaurumas didėja dešimteriopai, nes norma dabar jau nebe 600 dronų, o 6000. Todėl būtina yra konfiskuoti įšaldytą Rusijos turtą ir skirti jį Ukrainos gynimui bei atstatymui. Šiuo metu ES jurisdikcijoje yra užšaldyta šimtai milijardų eurų vertės rusiškų aktyvų, įskaitant apie 300 mlrd. EUR centrinio banko rezervų. Jei šios lėšos būtų perduotos Ukrainai, tai ženkliai pakeistų karo eigą. Ukraina galėtų sparčiau atstatyti sugriautą infrastruktūrą, stiprinti gynybinius pajėgumus bei užtikrinti visuomenės atsparumą. Manau, kad agresorius turi ne tik atsakyti už savo nusikaltimus, bet ir be jokių išlygų bei išsisukinėjimų atlyginti žalą. Todėl pabrėžiu savo asmeninį palaikymą šiai priemonei – tik realus Rusijos turto konfiskavimas gali tapti tikru teisingumo ir atgrasymo instrumentu. O mes privalome toliau tęsti paramą Ukrainai ir atverti jai kuo spartesnį kelią į narystę Bendrijoje.

2023 and 2024 Commission reports on Albania

Pritariau šiam pranešimui, nes jame aiškiai įtvirtiname paramą Albanijos eurointegracijos siekiams ir kartu akcentuojame demokratijos, teisinės valstybės bei atsparumo išorės įtakai svarbą. Albanijos pažanga stiprinant teisinę valstybę išlieka svarbia sąlyga stojimo procese. Teismų nepriklausomumas ir aukšto lygio korupcijos bylos vis dar kelia abejonių. Būtina stiprinti antikorupcines institucijas ir apsaugoti jas nuo politinio spaudimo. Ypač reikšminga, kad išskiriama hibridinių grėsmių problema – dezinformacijos kampanijos, Rusijos ir Irano kibernetiniai išpuoliai, Kinijos valstybinės žiniasklaidos įtaka. Tokios grėsmės tiesiogiai veikia demokratinį procesą, pasitikėjimą institucijomis ir kelia pavojų viso regiono stabilumui. Kita vertus Albanija – šalis kandidatė jau daugiau nei dešimtmetį, o stojimo derybos pradėtos tik 2022 m. Nepaisant pažangos reformų srityje ir visiško užsienio politikos suderinimo su ES, derybų tempas išlieka pernelyg lėtas, o narystės horizontas – neapibrėžtas. Būtina ne tik kelti reikalavimus kandidatėms, bet ir pačiai ES prisiimti atsakomybę dėl pažadų įgyvendinimo. Vakarų Balkanai neturėtų būti palikti strateginės nežinios zonoje. Albanijos kelias į ES turi būti aiškesnis, spartesnis ir paremtas abipuse pagarba bei pasitikėjimu.

2023 and 2024 Commission reports on Bosnia and Herzegovina

Bosnijos ir Hercegovinos eurointegracijos procesas – ilgas ir sudėtingas. Tačiau pritariau šiam tekstui, kuris ragina stiprinti ES įsipareigojimą plėtrai ir demokratinių vertybių apsaugą. Didžiausias iššūkis Bosnijos ir Hercegovinos kelyje į ES – teisinės valstybės principų pažeidimai. Nepaisant tam tikros pažangos, šalyje vis dar veikia galingos grupės, kurios blokuoja reformų procesą ir sąmoningai silpnina institucijų nepriklausomybę. Itin neramina Serbų Respublikos vadovų separatistinė retorika, institucijų menkinimas ir nuolatiniai bandymai stabdyti valstybės funkcionavimą. Tai kelia grėsmę ne tik šalies vientisumui, bet ir viso regiono stabilumui. Svarbu pabrėžti, kad tokie veiksmai dažnai remiami išorės jėgų – pirmiausia Rusijos, kuri sąmoningai siekia destabilizuoti Vakarų Balkanus. Palankiai vertinu išsakytą raginimą ES institucijoms griežčiau taikyti sankcijas tiems asmenims, kurie sąmoningai kenkia šalies demokratiniams procesams ir palaiko prorusišką kursą. Taip pat džiugina ES kvietimas sukurti tvirtą derybų struktūrą bei skatinti Bosnijos ir Hercegovinos institucijas priimti būtinus konstitucinius ir rinkimų sistemos pakeitimus. Bosnijos ir Hercegovinos žmonės nusipelno gyventi teisinėje valstybėje, laisvoje nuo išorės spaudimo ir vidinio politinio šantažo.

2023 and 2024 Commission reports on North Macedonia

Balsavau už, nes taip aiškiai įtvirtiname Europos Parlamento paramą Šiaurės Makedonijos eurointegracijai bei kviečiame sparčiau tęsti stojimo derybas. Šiaurės Makedonija kandidatės statusą turi nuo 2005 m., yra padariusi daugybę svarbių žingsnių pirmyn. Ji sėkmingai baigė acquis peržiūrą, aktyviai prisideda prie ES saugumo politikos, prisijungė prie ES sankcijų Rusijai, Baltarusijai ir dalyvauja ES krizių valdymo operacijose. Prespos susitarimas, pasiektas su Graikija, buvo didžiulis geopolitinis kompromisas, atvėręs kelią deryboms, tačiau nuo tada procesas stabdomas papildomomis politinėmis sąlygomis. Šalyje daugėja dezinformacijos, prorusiški naratyvai vis agresyviau skleidžiami per žiniasklaidą, o Rusija ir Kinija aktyviai ieško būdų daryti įtaką politiniam klimatui: socialiniuose tinkluose veikia dezinformacijos tinklai, nukreipti prieš ES ir NATO. Europos Sąjunga privalo nedelsti ir įgyvendinti konkrečius veiksmus, kad Šiaurės Makedonijos tapimas Sąjungos nare taptų realybe.

2023 and 2024 Commission reports on Georgia

Balsavau už, negalima likti abejingais, kai euroatlantinės šalies kryptis sąmoningai keičiama autoritarine. Dėl suklastotų rinkimų, represijų prieš pilietinę visuomenę ir brutalaus smurto prieš protestuotojus Sakartvelo valdžia šiandien aiškiai suka nuo europinės integracijos – ir tai tekste įvardijama be užuolankų. Ne tik smerkiame, bet ir siūlome kryptį: politinių kalinių paleidimą, laisvus rinkimus, tikslines sankcijas režimo lyderiams ir paramą žmonėms, kurie vis dar stovi už europietišką Sakartvelą. Šioje kovoje svarbu žinoti, kieno pusėje esame. Aš esu Sakartvelo žmonių pusėje. Sakartvelo likimas šiandien priklauso ne tik nuo jos piliečių drąsos, bet ir nuo Europos principingumo. Negalime išduoti žmonių, kurie, nepaisydami smurto ir grasinimų, vis dar neša Europos vėliavą gatvėmis.

Resolution on the human cost of Russia’s war against Ukraine and the urgent need to end Russian aggression: the situation of illegally detained civilians and prisoners of war, and the continued bombing of civilians

Balsavau už, nes šiandien mūsų moralinis kompasas tikrinamas ne tuščiais žodžiais, o labai konkrečiais skaičiais: daugiau nei 70 tūkstančių dingusių ukrainiečių, virš 20 tūkstančių deportuotų vaikų, per tūkstantį civilių nužudytų vien šiemet, o 16 tūkstančių – vis dar nelaisvėje. Neatsitiktinai daug kalbame apie karo nusikaltimus, kankinimus, sisteminį prievartavimą, net organų išėmimą iš žuvusiųjų kūnų – nes visa tai vyksta čia ir dabar, Europoje, XXI amžiuje. Veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip genocido strategija. Rezoliucijoje aiškiai konstatuojama, kad šie nusikaltimai negali būti palikti be atsako, o iki šiol tūkstančiai Ukrainos šeimų vis dar gyvena nežinioje - be teisės žinoti, ar jų artimieji gyvi, ar dar kada nors bus sugrąžinti namo. Taip pat, sistemingai vykdomi civilių bombardavimai nepalieka jokių abejonių dėl tyčinio smurto ir tautos naikinimo. Tokia nežinia ir tokie veiksmai negali būti normalizuojami ar palikti nuošalyje. Į juos turi būti reaguojama politiškai, teisiškai ir žmogiškai - kalbama, pranešama ir veikiama.

Security of energy supply in the EU

Balsavau už, nes tekstas iš esmės atspindi tai, dėl ko metų metus kėlėme klausimus Europos Parlamente – kaip išbristi iš priklausomybės nuo rusiškos energijos, kuri buvo naudojama kaip politinis ginklas dar gerokai iki 2022-ųjų invazijos. Itin reikšminga, kad pagaliau pripažįstama būtinybė teisiškai užkirsti kelią sankcijų apėjimui, įskaitant „šešėlinį laivyną“, kuris gabena rusišką naftą. Taip pat išskirtinai svarbus Baltijos valstybių sinchronizacijos su kontinentiniu tinklu paminėjimas – tai realus žingsnis atjungiantis mus nuo Maskvos įtakos svertų. Taip pat svarbu, kad siūlomi labai konkretūs sprendimai: nuo paramos mažoms modulinėms branduolinėms technologijoms iki sprendimų, kuriais įsipareigojama galutinai nutraukti rusiškų dujų, taip pat ir skystintų, importą iki 2027 metų. Šiandien matome, kad energetika reiškia kur kas daugiau nei anksčiau – ji tapo neatsiejama nuo geopolitinių konfliktų. Todėl pasirinkimai, kuriuos darome dabar, yra svarbūs visai Bendrijai.

Resolution on preserving the memory of the victims of the post-war communist period in Slovenia

Balsavau už, nes istorinė atmintis yra mūsų bendros Europos tapatybės pamatas. Negalima pamiršti daugiau kaip šimto tūkstančių Slovėnijos gyventojų, kurie pokariu tapo komunistinio režimo smurto aukomis. Vien 1945 metais tūkstančiai buvo sušaudyti be teismo, o šiandien jau žinome apie daugiau nei 750 masinių kapaviečių vietų, kurių dauguma vis dar neturi jokio ženklo ar atminimo. Ilgus dešimtmečius šie nusikaltimai buvo sistemingai slepiami, o jų viešas minėjimas buvo griežtai draudžiamas paties Jugoslavijos komunistinio režimo. Dar skaudžiau matyti, kad 2023 metais pati Slovėnijos Vyriausybė nusprendė panaikinti Nacionalinę atminimo dieną komunistinio smurto aukoms. Tai ne tik nepagarba aukų artimiesiems, bet ir pavojingas žingsnis link istorinės atminties ištrynimo. Minint Srebrenicos tragedijos 30-metį, apie aukas turi būti kalbama. Jų vardai turi būti žinomi, jų likimai – įvardyti. Nes kai atmintis išsitrina, lieka abejingumas. O kai lieka tik abejingumas, nelieka nieko.

2023 and 2024 Commission reports on Montenegro

derybų skyriai. Pozityviai vertinu, kad Juodkalnijos visuomenė ir politiniai lyderiai išlieka ryžtingi siekdami narystės ES, o šalis sėkmingai derina savo užsienio politiką su ES pozicija, ypač dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą. Sveikintinas Juodkalnijos indėlis teikiant humanitarinę pagalbą Ukrainai ir priglaudžiant karo pabėgėlius. Ypač svarbu, kad Juodkalnija aktyviai kovoja su užsienio kišimusi, dezinformacija ir hibridinėmis grėsmėmis, kurios kenkia šalies demokratijai. Taip pat svarbu pažymėti, kad Juodkalnija aktyviai dalyvauja NATO ir ES saugumo iniciatyvose. Tad Juodkalnijos pažangą ES stojimo procese galima vertinti teigiamai. Tačiau tai dar nėra kelio pabaiga, todėl tik tvirtas reformų tęstinumas ir glaudesnis bendradarbiavimas su ES užtikrins sėkmingą Juodkalnijos integraciją į Europos Sąjungą.

2023 and 2024 Commission reports on Moldova

derybų skyrių peržiūrą. Taip pat galima teigiamai vertinti Moldovos pastangas stiprinant teisinę valstybę, kovojant su korupcija. Moldovos visuomenės ryžtas ir demokratinių institucijų stiprinimas rodo, kad šalis pasiruošusi toliau žengti europinės integracijos keliu. Svarbu pabrėžti Moldovai skirtą ekonomikos augimo planą ir reikšmingą ES finansinę paramą, kurios vertė siekia 2,02 mlrd. EUR. Jos tikslas – padėti stiprinti ekonominę ir energetinę nepriklausomybę bei didinti galimybes patekti į ES bendrąją rinką. Moldova tampa pavyzdžiu, kad net mažos šalys, susidurdamos su geopolitiniais iššūkiais, gali ryžtingai siekti europinės ateities. Todėl palaikau šią rezoliuciją ir raginu ES toliau kryptingai remti Moldovą kelyje į narystę.

The European Water Resilience Strategy

Balsavau už Europos hidrologinio atsparumo strategiją, nes tai – ne vien politinis sprendimas, bet ir aiškus mūsų įsipareigojimas spręsti gilėjančią vandens krizę. Šiuo metu net 78 proc. europiečių pasisako už papildomas Europos Sąjungos priemones, skirtas vandens problemoms spręsti. Tačiau, nepaisant turimo teisinio pagrindo, ES vis dar susiduria su rimtais iššūkiais – nuo netvaraus vandens naudojimo žemės ūkyje iki pavojingų medžiagų, tokių kaip perfluoralkilintų ir polifluoralkilintų medžiagų (PFAS) junginiai, keliančių tiesioginę grėsmę mūsų geriamojo vandens kokybei ir visuomenės sveikatai. Ypač palaikau strategijoje įtvirtintą principą, skatinantį tvarią vandens paklausos valdymo politiką visuose sektoriuose ir užtikrinantį, kad kiekvienas europietis turėtų prieigą prie saugaus, įperkamo ir kokybiško geriamojo vandens. Tik apie 0,5 proc. viso pasaulio vandens yra prieinamas ir tinkamas naudoti gėlas vanduo, todėl jo išsaugojimas ir kokybės užtikrinimas nėra vien aplinkos apsaugos klausimas – tai strateginis mūsų civilizacijos ateities prioritetas, reikalaujantis skubių ir konkrečių veiksmų visos Europos mastu.

2023 and 2024 Commission reports on Serbia

Pritariau šiai ataskaitai dėl Serbijos, nes manau, kad atėjo laikas aiškiai įvardyti – Europos Sąjungos narystė neįmanoma, jei Belgradas toliau eskaluos dvilypes geopolitines nuostatas. Serbijos institucijų neveiksnumas, korupcija ir žiniasklaidos laisvės ribojimai nėra naujiena. Tačiau kol ES nuosekliai taiko sankcijas Rusijai dėl karo prieš Ukrainą, Serbija ir toliau atsisako prisidėti, tokiu būdu rodydama palankumą Kremliaus vykdomai politikai. Tai nėra tik diplomatinis nukrypimas – tai sąmoningas geopolitinis pasirinkimas, kuris kelia rimtų abejonių dėl Serbijos potencialios narystės ES. Turime griežčiau reikalauti rezultatų, o ne tik laukti pažadų įgyvendinimo. Belgradas negali žaisti dvigubo žaidimo: iš ES tikėtis paramos ir narystės perspektyvos, o tuo pat metu išlaikyti artimus ryšius su autoritariniu Kremliaus režimu. Be vertybinio apsisprendimo Serbijos kelias į ES liks užvertas.

2023 and 2024 Commission reports on Kosovo

Pritariau šiai rezoliucijai dėl 2023 ir 2024 m. Komisijos ataskaitų dėl Kosovo, kurioje išreiškiama tvirta parama Kosovo europinei perspektyvai. Kosovo įsipareigojimas integruotis į Europos Sąjungą jau ilgą laiką yra aiškus geopolitinis pasirinkimas, kurį būtina palaikyti ne tik simboliškai, bet ir konkrečiais veiksmais – reformų skatinimu, finansine parama ir politiniu dialogu. Rezoliucijoje pagrįstai pabrėžiamas vizų liberalizavimas kaip svarbus žingsnis į priekį. Svarbu ir tai, kad yra kalbama apie poreikį nedelsiant panaikinti ES taikomas priemones prieš Kosovą, kurios šiuo metu nebėra pagrįstos. Taip pat sveikintina Kosovo pozicija tarptautiniuose santykiuose – parama Ukrainai, koordinavimas su ES užsienio politika ir pasiryžimas kovoti su dezinformacija bei stiprinti demokratines institucijas. Reikia pripažinti, kad praeityje ES trūko ryžtingumo imtis veiksmų dėl Vakarų Balkanų. Todėl labai svarbu yra akcentuoti, kad plėtros politika turi būti tvari, grįsta nuopelnais ir aiškiomis sąlygomis, o Kosovas jau dabar įrodo savo pasirengimą.

Resolution on continuing the unwavering EU support for Ukraine, after three years of Russia’s war of aggression

Mano pasirinkimas remiasi įsitikinimu, kad ES turi tvirtai ir be kompromisų remti Ukrainą šiuo sunkiu geopolitiniu laikotarpiu. Svarbu tęsti finansinę, humanitarinę ir karinę paramą – ES jau yra viena pagrindinių donorių, skirianti šaliai reikšmingus išteklius, todėl dabar būtina dar labiau sustiprinti Ukrainos gynybos ir atsigavimo galimybes. Be to, šiuo balsavimu pabrėžiama griežtų sankcijų Rusijai taikymo svarba, siekiant užtikrinti atskaitomybę už padarytus nusikaltimus ir apsaugoti tarptautinę teisę. Todėl, balsavau už šią rezoliuciją, nes esu įsitikinęs, kad tik per vieningą ir nuoseklų paramos mechanizmą galime užtikrinti teisingą ir saugią ateitį Ukrainai bei mūsų Europos kontinentui.

Resolution on the white paper on the future of European defence

Europos saugumo situacija šiandien kelia neabejotinų iššūkių, todėl mano balsas už šią rezoliuciją grindžiamas įsitikinimu, kad būtent stipri, vieninga ir moderni gynybos sistema yra būtina siekiant užtikrinti mūsų bendrą saugumą. Vertinu, kad dokumentas ragina ne tik didinti gynybos pajėgumus, bet ir skatinti tarpusavio bendradarbiavimą tarp ES valstybių bei efektyviai integruoti nacionalines priemones į vieningą saugumo sistemą. Šios priemonės leis greičiau reaguoti į hibridines grėsmes ir užtikrinti operatyvų sprendimų priėmimą krizės akivaizdoje. Be to, glaudus bendradarbiavimas su tarptautiniais partneriais ir NATO prisideda prie stabilumo išlaikymo ne tik mūsų teritorijoje, bet ir plačiau – visame regione. Mano balsavimas už šią rezoliuciją yra ir pripažinimas būtinybės investuoti į gynybos inovacijas bei pramonės pajėgumus siekiant, kad Europos Sąjunga taptų savarankišku, patikimu saugumo garantu, gebančiu apsaugoti savo piliečius nuo nuolat kintančių grėsmių.

Resolution on the further deterioration of the political situation in Georgia

Tai, kas šiandien vyksta Sakartvele, yra ne tik demokratijos krizė, bet ir atviras pilietinės visuomenės slopinimas. 2024 m. spalio 26 d. rinkimai buvo suklastoti, neatitinkantys tarptautinių standartų, o po jų sekė brutali represijų banga prieš opoziciją, žiniasklaidą ir taikius protestuotojus. Tokie veiksmai prieštarauja visoms ES vertybėms ir griauna Sakartvelo žmonių teisėtus lūkesčius gyventi demokratinėje valstybėje. Lietuva kartu su Baltijos šalimis buvo tarp pirmųjų, ryžtingai pasmerkusių Sakartvelo valdžios veiksmus ir įvedusių sankcijas atsakingiems politikams bei pareigūnams. Tai aiškus signalas, kad autokratinis valdymas ir brutali jėga negali būti toleruojami. Demokratinės reformos nėra tik formalumas – jos yra būtina sąlyga, jei Sakartvelas nori tęsti savo europinės integracijos kelią. Deja, Sakartvelo valdžia vis labiau tolsta nuo europinių vertybių. 2024 m. lapkričio 28 d. visoje šalyje prasidėjo taikūs masiniai protestai, kurių dalyviai reikalavo naujų, laisvų ir sąžiningų rinkimų, politinio smurto ir represijų nutraukimo bei šalies sugrįžimo į Europos integracijos kelią. Šie protestai tęsiasi. Sakartvelo žmonės aiškiai išreiškė savo norą būti Europos dalimi, mūsų pareiga juos palaikyti. Palaikydamas šią rezoliuciją raginu ES imtis ryžtingesnių veiksmų – individualių sankcijų Sakartvelo valdžios atstovams ir griežto finansinės paramos peržiūrėjimo. Negalime leisti, kad dar viena valstybė Europoje taptų Kremliaus įrankiu destabilizuojant regioną. Privalome veikti, demokratija nėra duotybė – ją reikia ginti kiekvieną dieną.

Resolution on Russia’s disinformation and historical falsification to justify its war of aggression against Ukraine

Balsavau "už". Būtina imtis konkrečių priemonių, jog būtų užkirstas kelias sisteminiam istorijos falsifikavimui, bandant pateisinti agresyvų karą Ukrainoje. Iškraipomi istoriniai faktai, užsimojama prieš Ukrainos nacionalinį identitetą. Istorijos iškraipymas paverčiamas instrumentu Rusijai realizuojant imperialistinius kėslus ir turint atvirų kriminalinių tikslų. Pritariau, jog ES ir valstybės narės privalo geriau koordinuoti kontrpropagandos veiksmus. Turime rasti būdus didinti visuomenės atsparumą hibridinėms technologijoms. Prieš dezinformaciją skleidžiančias žiniasklaidos priemones būtina imtis konkrečių veiksmų. Esam susirūpinę, kad susilpninama prievolė socialiniams tinklams tikrinti faktus. O DSA turi būti taikomas visu griežtumu.

Resolution on the need for actions to address the continued oppression and fake elections in Belarus

Balsavau "už". Negalime pripažinti sausio 26-osios prezidentinių rinkimų Baltarusijoje legitimiais. Demokratijos nebuvimas, totalitarinio režimo siautėjimas, politinių kalinių kankinimai ir niekinimas negali būti toleruojami Europoje. Nuo pat 1994 metų, kai Aliaksandras Lukašenka uzurpavo valdžią, režimas "įsigudrina" stumti Baltarusiją į vis gilesnę duobę. Pastarųjų, 2020 metų suklastoti rinkimai ir susidorojimas su demokratine opozicija buvo, deja, tik pradžia. Toliau sekė "Ryanair" lėktuvo užgrobimas, hibridinės migrantų atakos, teritorijos bei logistikos suteikimas Rusijai karui prieš Ukrainą, ir visa tai ne kokie nors vienkartiniai, o tęstiniai veiksmai. Negalima leisti, kad baltarusių tauta galutinai būtų pastūmėta į rusų glėbį. O sankcijos dabartinio režimo atžvilgiu turi būti plėtojamos.