Vilija BLINKEVIČIŪTĖ

Developing a new EU anti-poverty strategy

Balsavau už šį pranešimą. 2024 m. 93,3 mln. žmonių ES vis dar grėsė skurdas ar socialinė atskirtis, įskaitant 20 mln. vaikų, o 27 mln. žmonių ES patyrė didelį materialinį ir socialinį nepriteklių. Skurdas yra sudėtingas reiškinys, darantis poveikį visoms gyvenimo sritims, kurio šaknys glūdi sisteminėje ir struktūrinėje neteisybėje ir kuris persipina su istorine nelygybe dėl lyties ir lytinės raiškos, rasės ir etninės priklausomybės, religijos, migracijos statuso, amžiaus, seksualinės orientacijos ir negalios. Tvariausia kovos su skurdu politika yra ta, kuria pirmiausia neleidžiama skurdui atsirasti. Raginame laikytis visapusiško požiūrio į prevenciją, kuriuo siekiama šalinti pagrindines skurdo ir socialinės atskirties priežastis, spręsti daugialypius jų aspektus ir tarpusavio sąsajas, susijusius su galimybėmis gauti kokybišką darbo vietą, socialine apsauga ir minimaliomis pajamomis, viešosiomis paslaugomis, švietimu, ankstyvosios vaikystės intervencija, sveikatos priežiūra, maistu, būstu, energija, mokesčiais. Pabrėžiame esminį Europos vaiko garantijų sistemos vaidmenį kovojant su vaikų skurdu ir socialine atskirtimi. Rekomenduojame tinkamai koordinuoti ir susieti šią priemonę ir kovos su skurdu strategiją. Raginame Komisiją remti valstybes nares stiprinant ir nedelsiant visapusiškai įgyvendinant Europos vaiko garantijų sistemą. Raginame Komisiją užtikrinti, kad 2028–2034 m. DFP Europos vaiko garantijų sistemai būtų numatytas specialus bent 20 mlrd. EUR biudžetas.

Addressing subcontracting chains and the role of intermediaries in order to protect workers’ rights

Balsavau už šį pranešimą. Reikia visapusiško ES požiūrio į kovą su išnaudojimu darbe, įskaitant neteisėtą darbą ir su juo susijusį organizuotą nusikalstamumą, bei su piktnaudžiaujamojo pobūdžio verslo praktika, visų pirma piktnaudžiavimu subranga ir tarpininkavimu darbo srityje. Raginame parengti ES kovos su šiomis problemomis strategiją. Išnaudojimas darbe yra ne tik darbuotojų teisių ir žmogaus teisių pažeidimas, bet ir kenkia sąžiningai įmonių konkurencijai. Primename sunkumus, su kuriais dėl skirtingo bendrosios rinkos taisyklių aiškinimo susiduria kai kurios valstybės narės, siekdamos reglamentuoti subrangą nacionaliniu lygmeniu, pavyzdžiui, apriboti subrangos grandinių ilgį, taikyti solidariąją atsakomybę, tiesioginio įdarbinimo reikalavimus. Raginame Komisiją patikslinti valstybių narių galimybes priimti teisės aktus, kurie būtų proporcingi siekiant šalinti riziką ir problemas, kurių kyla dėl ilgų ir sudėtingų subrangos grandinių. Raginame Komisiją dėti daugiau pastangų kovojant su išnaudojimu darbe. Primena rezoliuciją dėl restruktūrizavimo procesų socialinių ir užimtumo aspektų, kurioje Komisija raginama nustatyti bendrą ES teisinę sistemą, pagal kurią būtų ribojama subranga ir užtikrinama solidarioji atsakomybė visoje subrangos grandinėje. Raginame Komisiją, siekiant nutraukti piktnaudžiavimą subranga ir apsaugoti darbuotojų teises, didinti skaidrumą ir atskaitomybę visoje tiekimo grandinėje ir apsvarstyti galimybę nustatyti aiškiai apibrėžtą ekonominės veiklos vykdytojų ir subrangovų solidariosios atsakomybės režimą bei užtikrinti skaidrumą dėl dalyvaujančių subrangovų ir sutarties dalies, kurią rangovas ketina perduoti subrangai.

Resolution on the continuous Belarusian hybrid attacks against Lithuania

valdžios institucijų ir valstybės valdomų subjektų. Raginame Tarybą į kitą daugiametę finansinę programą įtraukti rytinių sienų saugumo prioritetus, užtikrinant tvarias ES investicijas, kuriomis padedama kovoti su hibridinėmis grėsmėmis ir gerinamas ES ypatingos svarbos infrastruktūros atsparumas, karinis mobilumas ir gynybos technologijos. Raginame Europos įmones, ypač vežėjus, iš naujo įvertinti saugumo riziką, susijusią su veiklos vykdymu Baltarusijoje, ir imtis tinkamų apsaugos priemonių.

Military mobility

Balsavau už šį pranešimą. Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą vėl atkreipė dėmesį į karinį mobilumą ir išryškino neatidėliotiną poreikį sudaryti palankesnes sąlygas greitam tarpvalstybiniam pajėgų, įrangos ir išteklių judėjimui visoje ES, kad būtų sustiprintas atgrasymas ir gynyba. Sustiprintas karinis mobilumas sustiprins ES BSGP ir jos misijas bei operacijas. Raginame ES ir valstybes nares priimti bendrą viziją, kaip siekti pažangos karinio mobilumo srityje, ir suformuluoti konkrečius siektinus rezultatus, kurie turėtų būti integruoti į ES strateginį kelrodį. Primygtinai raginame užtikrinti konkretų pasirengimą kariniam mobilumui pereinant prie visapusiško požiūrio į karinę logistiką, įskaitant ypatingos svarbos infrastruktūros saugumą, transporto centrus, techninę priežiūrą, sandėliavimą, degalų papildymą, remontą ir šaudmenis. Raginame sukurti „karinę Šengeno erdvę“ ir raginame Komisiją pateikti veiksmų gaires šiam tikslui nedelsiant pasiekti. Rytinis ES flangas ne kartą patyrė tikslinius kibernetinius išpuolius, hibridines grėsmes ir sabotažo veiksmus, įskaitant incidentus, nukreiptus prieš vežėjus. Raginame ES dėti daugiau pastangų remiant valstybes nares, siekiant užtikrinti, kad ypatingos svarbos transporto infrastruktūra rytiniame flange būtų visapusiškai apsaugota ir atspari, be kita ko, taikant greitus geležinkelių, kelių, uostų ir energijos tiekimo mazgų pastiprinimo ir stipresnės kibernetinės gynybos mechanizmus. Baltijos valstybės yra itin pažeidžiamos, visų pirma dėl Suvalkų koridoriaus, ir Rusijos agresijos atveju reikėtų greitesnio atsako ir spartesnio pajėgų judėjimo.

European Defence Readiness 2030: assessment of needs

Balsavau už šį pranešimą. Atėjo laikas atnaujinti politinį įsipareigojimą užtikrinti, kad ES taptų patikima saugumo užtikrintoja, skatinant glaudesnį valstybių narių, jų ginkluotųjų pajėgų ir pramonės bendradarbiavimą ir taip stiprinant ES gynybos parengtį. Raginame valstybes nares sutelkti pastangas, kad būtų sukurta nuosekli, plataus užmojo ir integruota Europos gynybos sistema. Komisija ir valstybės narės turi parengti nepaprastosios padėties procedūras projektams, parengtiems reaguojant į dideles krizes ar karus. Esame susirūpinę dėl to, kad iki 2025 m. liepos mėn. tik 10 iš 27 valstybių narių paskelbė aiškų tikslą iki 2030 m. išlaidas gynybai padidinti bent iki 3 % BVP. Raginame visas valstybes nares parengti išsamią strateginę savo karinių išlaidų iki 2030 m. viziją. Nacionaliniai gynybos biudžetai turi padėti pašalinti pajėgumų spragas, atkurti atgrasomąjį poveikį ir užtikrinti tinkamą paramą Ukrainai. Būsimose investicijose pirmenybė turi būti teikiama bendradarbiavimui, sąveikumui ir bendriems viešiesiems pirkimams, kad ES lygmens bendradarbiavimas Europos gynybos pramonės sektoriuje taptų įprastu dalyku. Parengties užtikrinimo iki 2030 m. planą reikia suderinti su konkrečiais kiekybiniais tikslais, nustatytais EGPS (kad iki 2030 m. bent 40 proc. gynybos įrangos būtų perkama bendrai, kad 35 proc. prekybos gynybos srityje būtų vykdoma ES viduje ir kad bent 50 proc. gynybos srities viešųjų pirkimų sudarytų ES pagaminti produktai).

Digitalisation, artificial intelligence and algorithmic management in the workplace – shaping the future of work

Balsavau už šį pranešimą. Bet kokios naujos technologijos turi būti diegiamos ir naudojamos siekiant svarbiausio tikslo – veikti žmonių labui, jos turi būti grindžiamos nustatytosios etikos atsargumo principais bei į žmogų orientuotu požiūriu, ir jas turi valdyti žmonės, laikydamiesi žmogaus atliekamos priežiūros principo. Dėl skaitmeninės pertvarkos, augančio DI ir algoritminio valdymo naudojimo gali atsirasti teigiamų rezultatų darbo rinkai ir naujų užimtumo galimybių. Tačiau esame susirūpinę dėl didelių iššūkių, kuriuos ji kelia darbuotojams, visų pirma kalbant apie darbo ir įdarbinimo sąlygas. Bet kokia nauja DI ir algoritminio valdymo iniciatyva turi būti užtikrinamos kokybiškos darbo vietos ir apsaugoma darbuotojų gerovė skaitmeniniame amžiuje. Palankiai vertiname pasiūlymą įsteigti Europos įgūdžių informacijos stebėjimo centrą. Šiuo metu nėra suskirstytų duomenų apie įdiegtų DI ir algoritminio valdymo sistemų paplitimą ir tipą bei darbuotojų, kuriems jos taikomos, kategorijas, o tai trukdo formuoti įrodymais grindžiamą politiką. Raginame Komisiją gerinti duomenų rinkimą šioje srityje. Raginame tinkamu lygmeniu ir bendradarbiaujant su socialiniais partneriais parengti konkretiems sektoriams skirtas atsakingo DI diegimo darbo vietoje gaires, užtikrinant pagrindinių teisių paisymą ir keitimąsi geriausia patirtimi. Raginame Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad darbo vietoje diegiant algoritmines sistemas pirmenybė būtų teikiama ES sukurtoms, išmokytoms ir laikomoms technologijoms, siekiant užtikrinti pagrindinių teisių apsaugą, duomenų apsaugą, kibernetinį saugumą ir strateginį savarankiškumą.

EU strategy for the rights of persons with disabilities post-2024

Balsavau už šį pranešimą. 2021 m. Komisija pateikė 2021–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, kuria siekiama skatinti asmenų su negalia lygias galimybes ir visapusišką įtrauktį Europoje ir visame pasaulyje. Strategijoje buvo numatyta iki 2024 m. įgyvendinti nemažai veiksmų ir pavyzdinių iniciatyvų ir dauguma jų buvo įgyvendinta. Komisija užbaigė šešias iš septynių pavyzdinių iniciatyvų. Dabartinė strategija vykdoma iki 2030 m. ir joje reikia naujų plataus užmojo pavyzdinių iniciatyvų ir konkrečių veiksmų, kad būtų toliau įgyvendinami ES įsipareigojimai užtikrinti asmenų su negalia teises. Raginame Komisiją pateikti naujų pasiūlymų dėl pavyzdinių iniciatyvų likusiam strategijos įgyvendinimo laikotarpiui. Raginame nedelsiant parengti atnaujintą 2025–2030 m. neįgaliųjų teisių strategiją, suderintą su kitomis būsimomis lygybės ir socialinės politikos sistemomis. Atnaujintoje strategijoje turi būti dar kartą patvirtinta ES lyderystė skatinant asmenų su negalia lygybę, savarankiškumą ir dalyvavimą. Raginame Komisiją ir valstybes nares spręsti neproporcingo nepakankamo asmenims su negalia atstovavimo darbo rinkoje klausimą nustatant konkrečias priemones, įskaitant tinkamas paskatas ir paramos priemones darbdaviams ir įmonėms, įdarbinančioms asmenis su negalia, ir vykdytinas asmenų su negalia darbo vietų kvotas viešajame ir privačiajame sektoriuose. Raginame Komisiją stebėti, ar teisingai į nacionalinę teisę perkeliami ir įgyvendinami ES teisės aktai, turintys įtakos asmenų su negalia teisėms, ir užtikrinti, kad valstybės narės laikytųsi šių įsipareigojimų.

Resolution on the EU position on the proposed plan and EU engagement towards a just and lasting peace for Ukraine

Balsavau už šią rezoliuciją. Reikalaujame, kad jokie sprendimai dėl Ukrainos nebūtų priimami be Ukrainos ir jokie sprendimai dėl Europos – be Europos. Taikos susitarimu neturi būti ribojamos Ukrainos galimybės ginti savo suverenitetą, nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, Ukraina neturi tapti pažeidžiama būsimiems išpuoliams. Ukraina gali laisvai pasirinkti savo saugumo ir politinius aljansus be Rusijos veto. Taikos susitarimu Rusija turi būti įpareigota visiškai kompensuoti Ukrainai visą padarytą materialinę ir nematerialinę žalą, nuostolius. Susitarimu turi būti užtikrinta visiška atskaitomybė pagal tarptautinę teisę už agresijos nusikaltimą ir karo nusikaltimus, kuriuos Rusija, jos sąjungininkai ir įgaliotosios pajėgos įvykdė prieš Ukrainą ir Ukrainos žmones, Tarptautiniame baudžiamajame teisme ir Specialiajame tribunole dėl agresijos nusikaltimo. Turi būti užtikrintas visų karo belaisvių, įkalintų civilių ir pagrobtų Ukrainos vaikų grąžinimas, visų Rusijos pajėgų išvedimas iš tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos. Reikalaujame, kad iki derybų dėl taikos susitarimo ir kol jis nebus įgyvendintas nebūtų panaikintos sankcijos. Raginame ES taikyti papildomas esmines sankcijas tuo atveju, jei Rusija atsisakytų dalyvauti rimtose taikos derybose. Raginame valstybes nares nedelsiant priimti ir pradėti teikti teisiškai ir finansiškai pagrįstą „reparacijos paskolą“ Ukrainai, užtikrintą įšaldytu Rusijos turtu. Pagal susitarimą su Rusija turėtų būti numatytas Rusijos įsipareigojimas nedelsiant nutraukti hibridinį karą prieš ES ir jos partneres, įskaitant Ukrainą.

Electricity grids: the backbone of the EU energy system

Balsavau už šį pranešimą. Raginame valstybes nares visapusiškai ištirti, optimizuoti, modernizuoti ir išplėsti savo elektros tinklų pajėgumus, įskaitant perdavimą ir skirstymą. Elektros tinklai yra svarbiausias elementas ES pereinant prie konkurencingos, neutralizuoto poveikio klimatui ekonomikos iki 2050 m., galinčios prisitaikyti prie didelio kintamų atsinaujinančiųjų išteklių energijos technologijų kiekio ir kintančių paklausos išteklių, kuriuos lemia didėjanti elektrifikacija ir skaitmeninių technologijų pažanga. Raginame Komisiją, valstybes nares, ACER, ES SSO subjektą nedelsiant įgyvendinti ES tinklų veiksmų plano, Įperkamos energijos veiksmų plano, ES elektros energijos rinkos modelio reformos ir Atsinaujinančių išteklių energijos direktyvos veiksmus. Užbaigus ES energijos rinkos integraciją kasmet bus sutaupoma iki 40 mlrd. EUR, o 50 proc. padidinus tarpvalstybinę prekybą elektros energija, metinis ES BVP galėtų padidėti 0,1 proc. Raginame Komisiją atidžiai stebėti Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyvos įgyvendinimą ir reguliariai vertinti, ar persvarstytų nuostatų dėl leidimų išdavimo pakanka ES tikslams pasiekti. Dokumentai dažnai turi būti pateikiami popierine forma. Raginame valstybes nares didinti šių procesų skaitmeninimą, siekiant paspartinti leidimų išdavimo procedūras. Raginame Komisiją ir valstybes nares persvarstyti visus su leidimų išdavimu susijusius ES teisės aktus, pvz., Poveikio aplinkai vertinimo direktyvą, siekiant nustatyti privalomus skaitmeninių paraiškų rengimo, pateikimo ir nagrinėjimo reikalavimus.

2023 and 2024 Commission reports on Moldova

visose politikos srityse ir daroma pažanga integracijos į ES kelyje. Teigiamai vertiname pažangą, padarytą vykdant dvišalę acquis peržiūrą nuo 2024 m., kai ji buvo pradėta, ir tai, kad neseniai baigta 1 derybų skyrių grupės ir 2 derybų skyrių grupės peržiūra. Raginame Tarybą priimant sprendimus dėl Moldovos derybų proceso laikytis nuopelnais grindžiamo požiūrio. Apgailestaujame dėl to, kad stojimo į ES procesas verčiamas dvišaliu procesu, ir dėl jo instrumentalizavimo, nes tai lėmė atidėtas derybas ir padėjo Rusijai siekti tikslo trukdyti regiono integracijai į Europą. Esame susirūpinę dėl piktavališko užsienio, visų pirma Rusijos, kišimosi ir hibridinių išpuolių galimo suintensyvėjimo prieš rinkimus, raginame ES didinti savo paramą Moldovos vyriausybės pastangoms kovoti su tokiu kišimusi į šalies demokratinį procesą, be kita ko, nustatant papildomas sankcijas, pratęsiant ir konsoliduojant ES partnerystės misijos Moldovoje įgaliojimus bei išteklius ir teikiant jai papildomą paramą, dalijantis ekspertinėmis žiniomis užsienio vykdomo manipuliavimo informacija ir kišimosi (FIMI), priešinimosi hibridinėms grėsmėms ir atsparumo didinimo srityse.

Ninth report on economic and social cohesion

Balsavau už šį pranešimą. Devintosios sanglaudos ataskaitos išvadose patvirtinama, kad ES sanglaudos politika daro teigiamą ir reikšmingą poveikį konvergencijai. Ja mažinami skirtumai tarp ES valstybių narių ir regionų, susiję ne tik su BVP lygiu, bet ir su nedarbo mažinimu bei našumo didinimu, skatinamas ilgalaikis augimas ir konkurencingumas ir ji atlieka svarbų vaidmenį remiant viešąsias investicijas. Žvelgiant iš ilgalaikės perspektyvos, sanglaudos politikos poveikis patvirtina jos, kaip svarbios ilgalaikių investicijų priemonės, naudą. Pastaraisiais metais sanglaudos politika atliko svarbų vaidmenį ES reaguojant į daugelį krizių. Pasitvirtino, kad tai yra lanksti ir veiksminga priemonė, kurią galima pritaikyti nenumatytiems iššūkiams, pvz., koronaviruso pandemijai arba daugialypiam Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą poveikiui. Tikėtina, kad ir ateityje ES susidurs su panašiais iššūkiais, taip pat su klimato kaitos sukeltų gaivalinių nelaimių padariniais. Šiomis aplinkybėmis būtinas politikos lankstumas. Tačiau labai svarbu, kad sanglaudos politikos biudžetas būtų pakankamai plataus užmojo, kad sykiu būtų išsaugota pirmiau minėta pagrindinė jos, kaip ES ilgalaikių investicijų priemonės, funkcija. Pabrėžiame strateginę stiprių prie išorės sienų esančių regionų svarbą ES saugumui ir atsparumui. Raginame Komisiją remti valstybes nares ir regionus, nukentėjusius nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, visų pirma esančius prie ES rytinės sienos, peržiūrint Regioninės valstybės pagalbos gaires.

A revamped long-term budget for the Union in a changing world

Balsavau už šį pranešimą. Pagal reglamentą, kuriuo nustatoma 2021–2027 m. daugiametė finansinė programa, Komisija iki 2025 m. liepos 1 d. turi pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl programos po 2027 m. Šiame pranešime siekiama išdėstyti Parlamento viziją dėl šios programos po 2027 m. parengimo ir aprūpinimo ištekliais. Primygtinai tvirtiname, kad sparčiai kintančiame pasaulyje, kuriame žmonės iš ES ir jos biudžeto pagrįstai tikisi daugiau ir kuriame ES susiduria su vis daugiau krizių, kitai DFP, palyginti su 2021–2027 m. laikotarpiu, turi būti skirta daugiau išteklių, atsisakant tradiciškai ribojančio, pačių nusistatyto 1 proc. BNP lygio. Raginame pagal kitą DFP toliau remti ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą, siekiant padėti susaistyti Sąjungą, stiprinti bendrąją rinką, skatinti konvergenciją ir mažinti nelygybę, skurdą bei socialinę atskirtį. Raginame Tarybą skubos tvarka patvirtinti naujus nuosavus išteklius, kad būtų sudarytos sąlygos tvariai grąžinti pagal NGEU pasiskolintas lėšas. Nauji tikri nuosavi ištekliai, nenumatyti TIS, yra nepaprastai svarbūs siekiant patenkinti ES didesnius išlaidų poreikius. Manome, kad turi būti išnagrinėtos visos priemonės siekiant suteikti ES reikiamų išteklių, ir atsižvelgdami į tai manome, jog bendras skolinimasis yra perspektyvi galimybė užtikrinti, kad ES turėtų pakankamai išteklių reaguoti į dideles ES masto krizes, pvz., tebesitęsiančią krizę saugumo ir gynybos srityje.

Guidelines for the 2026 budget - Section III

Balsavau už šį pranešimą. Prognozuojama, jog 2025 ir 2026 m. ES ekonomika augs, mažės infliacija. Vis dėlto atkreipiame dėmesį į netikrumą, atsirandantį dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą, kuris kelia tiesioginę grėsmę ES saugumui, ir į didėjantį klimato kaitos ir biologinės įvairovės krizės poveikį, kuris matomas iš vis dažnesnių bei intensyvesnių gaivalinių nelaimių. Padėtį dar labiau apsunkina nauji dideli geopolitiniai pokyčiai, silpnėjanti tarptautinė taisyklėmis grindžiama tvarka, padidėjusios grėsmės saugumui ir visame pasaulyje stiprėjantis protekcionizmas. Tokioje vis labiau nestabilioje aplinkoje ES privalo stiprinti savo gynybos ir saugumo pajėgumus, socialinę, ekonominę ir teritorinę sanglaudą, politinį ir strateginį savarankiškumą, mažinti savo priklausomybę, didinti konkurencingumą ir užtikrinti klestinčią žemyno ir jo gyventojų, kurių pragyvenimo išlaido šiuo metu vis auga, ateitį. Esame pasiryžę užtikrinti, kad 2026 m. biudžetas, daugiausia dėmesio skiriant strateginei parengčiai ir saugumui, ekonominiam konkurencingumui ir atsparumui, tvarumui, klimatui, taip pat bendrosios rinkos stiprinimui, suteiktų piliečiams tvirtą ekosistemą ir atitiktų jų prioritetus, ir taip būtų stiprinama socialiai teisinga ir klestinti Europa. Reikia papildomai investuoti į saugumą ir gynybą, mokslinius tyrimus, inovacijas, MVĮ, sveikatą, energetiką, migraciją, taip pat sausumos ir jūrų sienų apsaugą, įtraukią skaitmeninę ir žaliąją pertvarką, darbo vietų kūrimą ir galimybių jaunimui suteikimą.

Implementation of the common foreign and security policy – annual report 2024

Balsavau už šį pranešimą. Parlamento rezoliucijos dėl BUSP įgyvendinimo yra pagrindinė jo indėlio į ES užsienio politikos formavimą dalis. 2024 m. rezoliucija yra pirmoji šio pobūdžio šios kadencijos rezoliucija ir ja yra siekiama nubrėžti gaires ES vykdomajai valdžiai nustatant šios kadencijos užsienio politikos prioritetus. Nuolat kintančioje tarptautinėje aplinkoje ES turi vienu metu atremti įvairius jai tiesiogiai ar netiesiogiai poveikį darančius užsienio politikos iššūkius, pvz., tebesitęsiantį Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą, konfliktus Artimuosiuose Rytuose, didėjančią galingų valstybių konkurenciją, nuolatines pastangas pakenkti daugiašalei taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai bei didesnį užsienio ir vidaus krizių ryšį. Esame įsitikinę, kad ES, siekdama išlikti reikšminga veikėja pasaulinėje arenoje, turi vykdyti ryžtingą, drausmingą ir atkaklią užsienio politiką, kuria būtų pasiekti ES strateginiai tikslai, ir toliau apibrėžti, ginti ir apsaugoti savo interesus pasaulyje. Primygtinai raginame Tarybą nustatyti ribojamąsias priemones šalims, kurios tiekia karines prekes, pvz., bepiločius orlaivius ir raketas „žemė-žemė“, Rusijos Federacijai, kad ji jas naudotų prieš civilinius taikinius. Tokių karinių prekių naudojimas prieš civilinius taikinius yra karo nusikaltimas. Raginame ES ir jos valstybes nares visais įmanomais būdais prasmingai didinti ir spartinti humanitarinę pagalbą, karinę paramą, ekonominę ir finansinę pagalbą, taip pat politinę paramą tol, kol Ukraina pasieks pergalę.

Implementation of the common security and defence policy – annual report 2024

Balsavau už šį pranešimą. Karo veiksmai Ukrainoje, Artimuosiuose Rytuose ir Pietų Kinijos jūroje tampa vis labiau tarpusavyje susiję, nes visų pirma Rusija ir Kinija stiprina savo ryšius ir kelia rimtą grėsmę pasaulinei taikai ir saugumui bei taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai, todėl tarptautinė bendruomenė turi tai spręsti. Daugėja išpuolių ir hibridinių grėsmių, kuriais siekiama pakenkti demokratinėms vertybėms ir struktūroms, be kita ko, rinkimų metu. Ši tendencija atspindi paradigmos pokytį, nes ji prieštarauja logikai, pagal kurią tarptautinis saugumas grindžiamas pagarba tarptautinei teisei, taisyklėmis grindžiamai tarptautinei tvarkai ir daugiašališkumui. Raginame imtis konkrečių veiksmų siekiant sukurti tikrą ES solidarumo politiką, be kita ko, paaiškinant praktinę tvarką tuo atveju, jei valstybė narė aktyvuotų ES sutarties 42 straipsnio 7 dalį, ir ES sutarties 42 straipsnio 7 dalies suderinamumą su Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsniu. Raginame ES ir jos valstybes nares paspartinti Versalio deklaracijoje pareikštų įsipareigojimų įgyvendinimą ir prisiimti didesnę atsakomybę už savo gynybą ir saugumą didinant savo strateginį savarankiškumą ir stiprinant savo gynybos ir atgrasymo pajėgumus, visų pirma prie savo rytinių sienų. Pabrėžiame, kad NATO ir transatlantinė partnerystė su JAV tebėra Europos kolektyvinės gynybos kertiniai akmenys ir kad ES ir NATO, remdamos tarptautinę taiką ir saugumą, veikia viena kitą papildydamos, nuosekliai ir viena kitą stiprindamos.

Human rights and democracy in the world and the European Union’s policy on the matter – annual report 2024

Balsavau už šį pranešimą. Dar kartą patvirtiname žmogaus teisių visuotinumą, tarpusavio priklausomybę, tarpusavio ryšį ir nedalumą bei kiekvieno žmogaus prigimtinį orumą. Taip pat ES ir jos valstybių narių pareigą propaguoti ir apsaugoti demokratiją bei žmogaus teisių visuotinumą visame pasaulyje. Raginame ES ir jos valstybes nares rodyti pavyzdį, laikantis savo vertybių, propaguoti žmogaus teises ir tarptautinį teisingumą ir griežtai jų laikytis. Primygtinai raginame ES ir jos valstybes nares nuolat laikytis plataus užmojo įsipareigojimo užtikrinti, kad laisvė, demokratija ir žmogaus teisės bei jų apsauga būtų racionaliai integruotos į visas ES politikos priemones kaip pagrindinė jų dalis, ir didinti ES vidaus ir išorės politikos nuoseklumą šioje srityje, be kita ko, pagal visus savo tarptautinius susitarimus. Pabrėžiame, kad ES turi būti visapusiškai pasirengusi kovoti su autoritarizmo, totalitarizmo ir populizmo plitimu, taip pat vis dažnesniais žmogaus teisių universalumo principų, demokratijos ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimais. Smerkiame tai, kad visame pasaulyje vis stiprėja žmogaus teisių ir demokratinių principų bei vertybių pažeidimų tendencija. Raginame ES išlaikyti atvirus komunikacijos kanalus su įvairiais suinteresuotaisiais subjektais ir toliau rengti visapusišką priemonių rinkinį, skirtą žmogaus teisėms ir demokratijai visame pasaulyje stiprinti. Raginame didinti ES specialiojo įgaliotinio žmogaus teisių klausimais vaidmens matomumą.

Resolution on Georgia’s worsening democratic crisis following the recent parliamentary elections and alleged electoral fraud

Balsavau už šią rezoliuciją. Apgailestaujame, kad Sakartvelas surengė parlamento rinkimus, kuriuose nebuvo laikomasi tarptautinių demokratinių rinkimų standartų ar savo, kaip ESBO narės, įsipareigojimų surengti laisvus ir sąžiningus rinkimus. Rinkimų sąžiningumo pažeidimai yra nesuderinami su standartais, kurių tikimasi iš ES šalies kandidatės. Rinkimų eiga buvo dar viena nuolatinio demokratinio nuosmukio, už kurį visiškai atsakinga valdančioji partija, išraiška. Griežtai smerkiame daugybę šiurkščių rinkimų pažeidimų, įskaitant dokumentais įformintus bauginimo, manipuliavimo balsais, biuletenių klastojimo, kišimosi į rinkimų stebėtojų ir žiniasklaidos veiklą atvejus, pranešimus apie manipuliavimą elektroniniais balsavimo aparatais, dėl kurių buvo galima balsuoti kelis kartus su tuo pačiu tapatybės dokumentu. Smerkiame didelį finansinių išteklių disbalansą, valdžios senbuvių privalumus ir tai, kad nebuvo ištirti rimti procedūriniai pažeidimai. Manome, kad, turint omenyje tai, kaip stipriai rinkimų teisėtumui pakenkė pažeidimų apimtis, tarptautinė bendruomenė neturėtų pripažinti rinkimų rezultatų. Nepritariame bet kokiam parlamento rinkimų pripažinimui ir raginame juos pakartoti metų bėgyje, o procesą geresnėje rinkimų aplinkoje vykdytų nepriklausoma ir nešališka rinkimų administracija, atidžiai stebint tarptautinei bendruomenei, siekiant užtikrinti tikrai sąžiningą ir skaidrų rinkimų procesą. Raginame ES ir jos valstybes nares taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, atsakingiems už demokratijos padėties blogėjimą, rinkimų įstatymų ir standartų pažeidimus, administracinį piktnaudžiavimą ir netinkamą naudojimąsi valstybės institucijomis.

Resolution on reinforcing EU’s unwavering support to Ukraine against Russia’s war of aggression and the increasing military cooperation between North Korea and Russia

Balsavau už šią rezoliuciją. Reikalaujame, kad Rusija nedelsiant nutrauktų visus karinius veiksmus Ukrainoje, besąlygiškai išvestų visas pajėgas ir atitrauktų karinę techniką iš visos tarptautiniu mastu pripažintos Ukrainos teritorijos, paleistų Ukrainos karo belaisvius ir neteisėtai sulaikytus Ukrainos civilius gyventojus, grąžintų pagrobtus Ukrainos vaikus ir atlygintų Ukrainai jos žmonėms, žemei, gamtai ir infrastruktūrai padarytą žalą. Toliau smerkiame nuolatinį Rusijos vykdomą eskalavimą jos agresijos kare, ypač jos vykdomus civilių gyventojų ir ypatingos svarbos infrastruktūros objektų bombardavimus, jos kreipimąsi į Šiaurės Korėją siekiant apsirūpinti kariais kovai su Ukrainos kariuomene ir jos vykdomus naujų balistinių raketų bandymus Ukrainoje. Šie pastarojo meto eskalavimo veiksmai yra naujas karo etapas ir naujas pavojus visos Europos saugumui. Raginame ES, jos valstybes nares ir kitus Ukrainos partnerius atitinkamai reaguoti. Primygtinai raginame Šiaurės Korėją išvesti savo karines pajėgas ir nutraukti karinį bendradarbiavimą su Rusija. Kuo griežčiausiai smerkiame Kinijos vykdomą dvejopo naudojimo prekių ir karinių gaminių tiekimą Rusijai. Raginame Pekiną nutraukti visą karinę ar dvejopo naudojimo pagalbą Rusijai ir jos vykdomam agresijos karui prieš Ukrainą. Atsisakymas pakeisti poziciją šiuo klausimu gali rimtai pakenkti dvišaliams ES ir Kinijos santykiams. Atkreipiame dėmesį į didelę Kinijos įtaką Šiaurės Korėjai ir Rusijai ir primygtinai raginame Kiniją padėti sumažinti įtampą ir užkirsti kelią tolesniam karo veiksmų eskalavimui.

Resolution on the UN Climate Change Conference 2024 in Baku, Azerbaijan (COP29)

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame visas šalis konstruktyviai dalyvauti COP29, kad būtų pasiektas susitarimas dėl tvirtų ir griežtų 6 straipsnyje numatytų bendradarbiavimo mechanizmų taisyklių, kuriomis būtų prisidedama prie ilgalaikių Paryžiaus susitarimo tikslų, skatinamas privačiojo sektoriaus dalyvavimas ir didinamas finansinių ir nefinansinių išteklių sutelkimas klimato politikos veiksmams, įskaitant savanoriškus anglies dioksido rinkos veiksmus ir su rinka nesusijusius metodus. Raginame ES ir valstybes nares derybose griežtai ginti aukšto lygio klimato politikos vientisumą, remiantis geriausiais turimais mokslo duomenimis. Bendradarbiavimo mechanizmais turėtų būti nustatyta aukščiausio lygio atskaitomybė, stebėsena bei skaidrumas ir užkertamas kelias dvigubai apskaitai bei spragoms, galinčioms pakenkti klimato srities užmojui, kartu skatinant realų išmetamo teršalų kiekio mažinimą, kurį galima patikrinti, bei remiant perėjimą prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos, ypač besivystančiose šalyse. Finansinės ir kitos ne rinka grindžiamos paramos teikimas nacionaliniu lygmeniu nustatytų įpareigojančių veiksmų įgyvendinimui turėtų būti perskirstomojo pobūdžio, ilgalaikis ir nuspėjamas. Raginame valstybes užtikrinti, kad iki 2025 m. toliau būtų siekiama 100 mlrd. JAV dolerių tikslo. Raginame visas šalis per COP29 susitarti dėl naujo kolektyvinio kiekybiškai įvertinto kovos su klimato kaita finansavimo tikslo po 2025 m., kuris turėtų būti grindžiamas visuotinėmis pastangomis ir įvairiais šaltiniais, priemonėmis ir kanalais, įskaitant viešuosius, privačius ir novatoriškus finansavimo šaltinius.

Resolution on EU actions against the Russian shadow fleets and ensuring a full enforcement of sanctions against Russia

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame kitame sankcijų Rusijai pakete numatyti tikslingesnes sankcijas šešėliniam laivynui, pvz., įvardyti visus pavienius šešėlinio laivyno laivus, jų savininkus, operatorius, valdytojus, sąskaitas, bankus, draudimo kompanijas ir kt. Raginame nedelsiant uždrausti naudoti Vakarų laivus Rusijos naftos transportavimui. Raginame į kitus ES sankcijų paketus įtraukti sistemingas sankcijas laivams, plaukiojantiems ES vandenyse be žinomo draudimo, siekiant apsaugoti mūsų vandenis ir išvengti finansinės naštos, susijusios su valymu po naftos išsiliejimo. Primygtinai raginame EIVT ir ES pasiuntinį sankcijų klausimais susisiekti su šalių, kuriose yra įregistruotos šešėlinius tanklaivius valdančios įmonės, ir šalių, kurių vėliavų skaičius ES vandenyse gerokai padidėjo nuo naftos kainos viršutinės ribos nustatymo, vyriausybėmis. Raginame ES ir jos valstybes nares kreiptis į šias vėliavos valstybes ir informuoti jas apie įtraukimo į sąrašus pagrindą ir galimo įtraukimo į sąrašą pasekmes, atkreipti dėmesį į neteisėtos ir didelės rizikos laivybos praktikos keliamą riziką ir neigiamą poveikį aplinkai ir priminti joms apie vėliavos valstybių atsakomybę. Primygtinai raginame vėliavos valstybes išbraukti laivus, kuriems taikomos sankcijos, iš savo laivų registrų. Vėliavos valstybės, padedančios Rusijos šešėliniam laivynui, padeda Rusijai tęsti karo veiksmus. Jei klasikinės diplomatinės pastangos neduos rezultatų, ES turėtų iš naujo rimtai įvertinti savo dvišalį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis šalimis, kurios padeda Rusijai apeiti ES sankcijas.

2022 discharge: General budget of the EU - European Council and Council

Balsavau už šį pranešimą. Nepatvirtiname Tarybos generaliniam sekretoriui, kad Europos Vadovų Tarybos ir Tarybos 2022 finansinių metų biudžetas įvykdytas. Labai apgailestaujame dėl to, kad nuo 2009 m. ir vėl dėl 2022 finansinių metų Taryba ir toliau atsisako bendradarbiauti su Parlamentu vykdant biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, todėl Parlamentas negali priimti informacija pagrįsto sprendimo, paremto rimtu ir nuodugniu Tarybos biudžeto vykdymo tikrinimu, taigi Parlamentas yra priverstas atsisakyti patvirtinti biudžeto įvykdymą. Dabartinė padėtis yra tokia, kad Parlamentas gali tik patikrinti Audito Rūmų ir Ombudsmeno ataskaitas, taip pat Tarybos interneto svetainėje viešai skelbiamą informaciją, nes Taryba toliau aplaidžiai nebendradarbiauja su Parlamentu, taigi Parlamentas negali tinkamai vykdyti savo pareigų ir priimti informacija pagrįsto sprendimo dėl biudžeto įvykdymo patvirtinimo. Esame labai nusivylę Tarybos požiūriu į biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūrą, kuriuo ES piliečiams pasiunčiama netinkama žinia tokiu metu, kai būtinas didesnis skaidrumas. Taryba turi laikytis tų pačių atskaitomybės standartų, kurių laikymosi ji tikisi iš kitų ES institucijų. Raginame Tarybą nedelsiant atnaujinti derybas su Parlamentu aukščiausiu lygmeniu, įtraukiant generalinius sekretorius ir abiejų institucijų pirmininkus, siekiant išeiti iš aklavietės ir rasti sprendimą, kartu atsižvelgiant į atitinkamus Parlamento ir Tarybos vaidmenis biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūroje bei užtikrinant biudžeto vykdymo skaidrumą ir tinkamą demokratinę kontrolę.

Resolution on continued financial and military support to Ukraine by EU Member States

Balsavau už šią rezoliuciją. Raginame valstybes nares nedelsiant panaikinti apribojimus, susijusius su į Ukrainą pristatytų Vakarų ginklų sistemų naudojimu prieš teisėtus karinius taikinius Rusijos teritorijoje, nes dėl šių apribojimų Ukraina negali visapusiškai pasinaudoti savo teise į gynybą ir negali apsisaugoti nuo atakų prieš savo gyventojus ir infrastruktūrą. Apgailestaujame dėl mažėjančios valstybių narių dvišalės karinės pagalbos Ukrainai finansinės apimties, nepaisant tvirtų pareiškimų, padarytų šių metų pradžioje. Raginame valstybes nares įvykdyti savo 2023 m. įsipareigojimą pristatyti Ukrainai vieną milijoną šaudmenų, paspartinti ginklų tiekimą, visų pirma šiuolaikinių oro gynybos sistemų ir kitų ginklų ir šaudmenų tiekimą reaguojant į aiškiai nustatytus poreikius. Raginame sparčiai įgyvendinti įsipareigojimus, prisiimtus pagal bendrus ES ir Ukrainos saugumo įsipareigojimus. Pakartojame savo poziciją, kad visos ES valstybės narės ir NATO sąjungininkės turėtų įsipareigoti kolektyviai ir individualiai kasmet teikti Ukrainai karinę paramą, kuri būtų ne mažesnė kaip 0,25 proc. jų BVP. Raginame G7 šalis veiksmingiau taikyti Rusijos jūromis vežamai naftai nustatytą viršutinę kainos ribą ir pašalinti spragas, kurias Rusija naudoja savo naftai perpakuoti ir parduoti rinkos kainomis. Raginame ES ir jos valstybes nares griežtai kontroliuoti Rusijos tamsųjį laivyną, kuris ne tik pažeidžia ES ir G7 sankcijas, bet ir kelia didžiulę ekologinę grėsmę ekosistemai dėl savo techninių trūkumų ir dažnų gedimų.

Resolution on the devastating floods in central and eastern Europe, the loss of lives and the EU’s preparedness to act on such disasters exacerbated by climate change

Balsavau už šią rezoliuciją. Reiškiame giliausią užuojautą aukoms, jų šeimoms ir žmonėms bei bendruomenėms, kuriuos paveikė besitęsiantys ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai ir pražūtingi potvyniai Vidurio ir Rytų Europoje. Raginame nedelsiant suteikti ES finansinę ir techninę pagalbą nukentėjusioms šalims. Raginame aktyvuoti tokius mechanizmus kaip ESSF. Manome, kad ESSF biudžetas turėtų būti proporcingas didėjančiam gaivalinių nelaimių skaičiui ir jų sunkumui visoje Europoje. Raginame Komisiją padidinti ESR biudžetą ir išnagrinėti visus galimus būdus, kaip paspartinti ESSF lėšų mobilizavimą. Yra svarbu užtikrinti tinkamą ESSF finansavimą pagal kitą DFP. Be to, reikia užtikrinti pagrįstą lankstumą, kai paramą gaunančios šalys ir regionai susiduria su pagrįstais vėlavimais ir iššūkiais teikdami paraiškas skirti finansavimą ir jį naudodami. Raginame sukurti skubaus finansavimo eilutę, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos greitai atkurti paveiktas teritorijas, infrastruktūrą ir pragyvenimo šaltinius bei investuoti į prevencines priemones, kuriomis siekiama sumažinti būsimų ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikį. Raginame Komisiją teikti techninę ir finansinę paramą regionams, kuriuos neproporcingai paveikė dėl klimato kaitos padidėjusio masto gaivalinės nelaimės, užtikrinant, kad nė viena valstybė narė ar regionas nebūtų paliktas nuošalyje ir tuo tikslu dedant pastangas didinti atsparumą klimato kaitai ir pasirengimą nelaimėms. Yra labai svarbu, kad nukentėjusiose vietovėse pagalba ir finansiniai ištekliai būtų suteikiami kuo greičiau, paprasčiau ir lanksčiau.